- pyktelėti
- pýktelėti vksm. Ji̇̀s pýktelėjo, bet paskui̇̃ vė̃l juokãvo.
.
.
pyktelėti — pyktelėti, ėja ( ia), ėjo intr. 1. Skr, Grž kiek supykti: Aš pyktelėjau ant tavęs Plv. Už tuos žodžius ji pyktelėjo ant manęs Šl. Viktoras pyktelėjo, bet paskui vėl juokavo rš. 2. NdŽ piktai, susierzinus ką pasakyti … Dictionary of the Lithuanian Language
dūktelėti — dūktelėti, ėja ( ia), ėjo intr. kiek uždūkti, pyktelėti: Jis ant manęs bu[vo] dūktelėjęs Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
papykėti — intr. Mrj, Alk supykti, pyktelėti: Bernužis papykėjo, žiedužį paritėjo: nu, nu, žinokis, mano mergele, kad mane nenorėjai! JD667. pykėti; papykėti; supykėti … Dictionary of the Lithuanian Language
piktelėti — pìktelėti, ėja, ėjo Grž žr. pyktelėti 1: Jis už tą ant manęs, matyti, pìktelėjo Sml … Dictionary of the Lithuanian Language
priširsti — prišir̃sti intr. 1. pakankamai daug širsti, pripykti: Kiek aš ant jų priširdaũ! DŽ1. | refl.: Prisiširdusi kamanė išskrisdavo pro atlapą langą rš. 2. pyktelėti, papykti, paširsti: Aš prišìrdau an litvėkų Zt. širsti; apširsti; į … Dictionary of the Lithuanian Language
pyktelti — pyktelti, ia, ėjo NdŽ žr. pyktelėti 1: Anas ant manęs pyktelėjo Ds. Jeigu jis pyktelia, tai jau blogai Gs. Anava, ir tu moki pyktelt Mrj … Dictionary of the Lithuanian Language
pyktelėjimas — sm. (1) → pyktelėti: 1. Pamačius tiek nustebusį Rimšos veidą, grafo pyktelėjimas staiga atslūgo J.Marc. 2. NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
pykterėti — pykterėti, ėja ( i), ėjo K; R žr. pyktelėti 1: Ant manęs pykterėjo jis J. Karalienė lyg ir pykterėjo: kaip gali, girdi, toksai paveikslas būti niekai?! I.Simon. Pykterėjo leitmonukas, kad manęs negavo KlvD191 … Dictionary of the Lithuanian Language
siustelėti — siùstelėti, ėja ( ia), ėjo intr. Prn pyktelėti: Tfu! – susigriebus siustelia moteris. – Iš kur tu toks gudrus! V.Bub … Dictionary of the Lithuanian Language